Adjektiivvat
Adjektiivva loahppa lea -a:
- bela – ilus
- granda frato – stuora viellja
- malgranda fratino – unna oabbá
💡 Muittoveahkki: loahppavokála signalisere sátneoasi — -o substantiivvaide, -a adjektiivvaide, -e advearbbaide (oahppu 3).
Áššit
Esperanto substantiivvain leat guokte kásusa, nominatiiva ja akkusatiiva. Akkusatiiva, mii lea merkejuvvon -n:in, čájeha transitiiva vearbba objeavtta (olbmo dahje ášši masa dagu váikkuha):
- Kiun mi vidas? – Gean mun oainnán?
- Mi vidas amikon. – Mun oainnán ovtta ustiba.
💡 Muittoveahkki: Esperanto merke álo njuolggo objeavtta -n:in.
Ale geavat akkusatiivva maŋŋel vearbba "leat" dahje dan vástideaddjiid.
Adjektiivvat leat ovttaoaivilis daid substantiivvaiguin maid dat kvalifiserejit, ja váldet seamma -j ja -n loahppačuoggáid:
- Vi estas bona amiko. – Don leat buorre ustit.
- Vi estas bonaj amikoj. – Leat buorit skihpárat.
- Vi havas bonan amikon. – Dus lea buorre ustit.
- Vi havas bonajn amikojn. – Dus leat buorit skihpárat.
Esperanto ovdanbuktá eará kásusoktavuođaid preposišuvnnain. Oamasteapmi govviduvvo dávjá de bokte:
- La libroj de mia frato. – Mu vielja girjjit.
Sojaheapmi
Go galggat ovttastahttit, de fertet dušše ovttastahttit infinitiivva -i áiggi loahpaheami. Goallossátni lea seamma juohke persovnnas, eai ge leat eahpevuoiggalaš vearbbat.
Vuođđohápmi: -i
- labori – bargat
Dálá áigi: -as
- mi laboras – Mun barggan
- vi laboras – don barggat
- li/ŝi laboras – son bargá
- ni laboras – mii bargat
- ili laboras – sii barget
Ovddeš áigi: -is
- mi laboris – Mun bargen
- vi laboris – don barget
- li/ŝi laboris – son barggai
- ni laboris – mii barggaimet
- ili laboris – sii barge
Boahtteáigi: -os
- mi laboros – Mun áiggun bargat
- vi laboros – don áiggut bargat
- li/ŝi laboros – son áigu bargat
- ni laboros – mii áigut bargat
- ili laboros – sii áigot bargat
💡 Muittoveahkki: áigevokálat leat i–a–o:
- -is (ovddeš)
- -as (dál)
- -os (boahtteáigi)
Konjunkšuvdna ke
álggaha substantiivacealkaga:
- dan ii sáhte goassege vajálduhttit, ja
- dan ovddabealde lea dábálaččat komma.
- Vi vidas, ke mi manĝas. – Oainnát ahte mun boran.
- Li diras, ke li iros. – Son lohká ahte son áigu vuolgit.
⚠️ Várut: it galgga seaguhit ke ("dat", konjunkšuvdna) ja kio ("mii", gažaldatsáni). ke čatná dušše cealkagiid ja ii jeara maidege.
Prefihkka mal-
rievdada sáni juste nuppádassii:
- bela – ilus / malbela – ilgat
- granda – stuoris / malgranda – unna
- sana – dearvvaš / malsana – buohcci
💡 Muittoveahkki: okta prefiksa seastá oahppat sierra sáni juohke vuostálagaid ovddas.
Prefihkka ge-
čájeha guokte sohkabeali ovttas:
- gefratoj – vieljat ja oappát
- gepatroj – vánhemat
Ráfálaš ovdanbuktimat
- bonvolu – leage nu buorre ahte
- dankon – giitu
- saluton – dearv
Sániid ortnet
Dábálaš ortnet lea subjeakta–vearba–objeakta. Go akkusatiiva -n čájeha makkár sátni lea objeakta, de sániid ortnet sáhttá rievdaduvvot deattuheami dahje stiilla ektui:
- Mi legas libron. – Mun lean lohkamin girjji.
- Libron mi legas. – (Girji lea dat maid lean lohkamin.)
Kio, Kion
kio mearkkaša "mii" cealkaga subjeaktan:
- Kio estas tio? – Mii dat lea?
- Kio estas sur la tablo? – Mii lea beavddi alde?
Go "mii" lea vearbba objeakta, de Esperanto-ekvivaleanta váldá akkusatiivva, kion:
- Kion vi faras? – Maid don barggat?
- Kion ŝi diris? – Maid son dajai?
Eanet árra gažaldatsánit
Don juo dovddat kiu oahpu 1 rájes. Das sáhttet leat seamma loahpaheamit go eará čilgejeaddji sániin:
- kiu – gii, guhte
- kiun – gii(m), guhtemuš objeaktan
- kiuj – geat, mat
- kiujn – gii(m), mat leat objeavttat
kia jearrá mo juoga lea:
- Kia estas la tago? – Mo lea beaivi?
- Kiaj estas viaj amikoj? – Makkár leat du skihpárat?
Eanet sátnehuksen
Preposišuvnnat ja oahpes ruohttasat sáhttet fas geavahuvvot guhkit sániid siste. Maŋimuš vuođđu lea dábálaččat váldomearkkašupmi:
- kun + paroli → kunparoli – ságastallat ovttas
- en + meti → enmeti – bidjat sisa
- al + iri → aliri – mannat bajás, lahkonit