Būdvardžiai

Būdvardžių galūnė yra -a:

• bela - gražus / graži
• granda frato - didelis brolis
• malgranda fratino - maža sesuo

💡 Patarimas: paskutinis balsis rodo žodžio rūšį: -o daiktavardžiams, -a būdvardžiams, -e prieveiksmiams (3 pamoka).

Linksniai

Esperanto daiktavardžiai turi pagrindinę formą ir galininką. Galininką rodo galūnė -n; ji žymi tiesioginį objektą - tai, į ką nukreiptas veiksmas:

• Kiun mi vidas? - Ką aš matau?
• Mi vidas amikon. - Aš matau draugą.

💡 Patarimas: lietuvių kalboje objektą dažnai rodo linksnis, pvz. „draugą“. Esperanto tai visada daro galūne -n.

Galininko nevartokite po veiksmažodžio „būti“ ir panašios reikšmės veiksmažodžių.

Būdvardžiai derinami su daiktavardžiais ir gauna tas pačias -j bei -n galūnes:

• Vi estas bona amiko. - Tu esi geras draugas.
• Vi estas bonaj amikoj. - Jūs esate geri draugai.
• Vi havas bonan amikon. - Tu turi gerą draugą.
• Vi havas bonajn amikojn. - Tu turi gerų draugų.

Kiti santykiai esperanto kalboje reiškiami prielinksniais. Priklausymą dažnai rodo de („kieno“, „iš“):

• La libroj de mia frato. - Mano brolio knygos.

Veiksmažodžių asmenavimas

Laikui sudaryti bendraties -i pakeičiama laiko galūne. Galūnė visiems asmenims vienoda, o netaisyklingų veiksmažodžių nėra.

Pagrindinė forma: -i

• labori - dirbti

Esamasis laikas: -as

• mi laboras - aš dirbu
• vi laboras - tu dirbi / jūs dirbate
• li/ŝi laboras - jis / ji dirba
• ni laboras - mes dirbame
• ili laboras - jie / jos dirba

Būtasis laikas: -is

• mi laboris - aš dirbau
• vi laboris - tu dirbai / jūs dirbote
• li/ŝi laboris - jis / ji dirbo
• ni laboris - mes dirbome
• ili laboris - jie / jos dirbo

Būsimasis laikas: -os

• mi laboros - aš dirbsiu
• vi laboros - tu dirbsi / jūs dirbsite
• li/ŝi laboros - jis / ji dirbs
• ni laboros - mes dirbsime
• ili laboros - jie / jos dirbs

💡 Patarimas: laiko balsiai eina eile i-a-o:

• -is (būtasis laikas)
• -as (esamasis laikas)
• -os (būsimasis laikas)

Jungtukas ke

įveda šalutinį sakinį. Lietuviškai jis dažniausiai atitinka „kad“:

1. Esperanto jo nepraleidžia.
2. Prieš ke dažniausiai rašomas kablelis.

• Vi vidas, ke mi manĝas. - Tu matai, kad aš valgau.
• Li diras, ke li iros. - Jis sako, kad eis.

⚠️ Dėmesio: nepainiokite ke („kad“, jungtukas) su kio („kas?“, klausiamasis žodis). ke tik jungia sakinius.

Priešdėlis mal-

sudaro priešingą reikšmę:

• bona - geras / malbona - blogas
• granda - didelis / malgranda - mažas
• bela - gražus / malbela - negražus

💡 Patarimas: vienas mal- pakeičia daug atskirų priešingybės žodžių.

Priešdėlis ge-

rodo abi lytis kartu:

• gefratoj - broliai ir seserys
• gepatroj - tėvai

Mandagūs posakiai

• bonvolu - prašau
• dankon - ačiū
• saluton - labas

Žodžių tvarka

Įprasta tvarka yra veiksnys-veiksmažodis-objektas. Tačiau galininko -n parodo, kuris žodis yra objektas, todėl žodžių tvarką galima keisti pabrėžimui:

• Mi legas libron. - Aš skaitau knygą.
• Libron mi legas. - Būtent knygą aš skaitau.

Kio, Kion

kio reiškia „kas?“, kai tai yra sakinio veiksnys:

• Kio estas tio? - Kas tai yra?
• Kio estas sur la tablo? - Kas yra ant stalo?

Jei „kas?“ yra veiksmo objektas, esperanto vartoja galininką kion:

• Kion vi faras? - Ką tu darai?
• Kion ŝi diris? - Ką ji pasakė?