Abėcėlė

Esperanto abėcėlėje yra 28 raidės: a, b, c, ĉ, d, e, f, g, ĝ, h, ĥ, i, j, ĵ, k, l, m, n, o, p, r, s, ŝ, t, u, ŭ, v, z. Kiekviena raidė visada žymi tą patį garsą, todėl išmokus abėcėlę galima garsiai perskaityti bet kurį žodį be išimčių.

Lietuviams ypač svarbios šios raidės ir garsai:

• a - trumpas, aiškus „a“
• c = „ts“
• ĉ = „č“
• e - trumpas „e“, ne ilgas „ė“
• g - visada kietas „g“, niekada „dž“
• ĝ = „dž“
• h - kaip lietuviškas „h“
• ĥ - šiurkštesnis, gerklinis „ch“, kaip kai kuriuose tarptautiniuose žodžiuose
• i - trumpas, aiškus „i“
• j = lietuviškas „j“; junginiai aj, ej, oj, uj yra dvibalsiai
• ĵ = „ž“
• o - trumpas, aiškus „o“
• r tariamas aiškiai, geriausia virpinamas
• s visada „s“, ne „z“
• ŝ = „š“
• u - trumpas, aiškus „u“
• ŭ yra trumpas „u“ garsas dvibalsiuose aŭ ir eŭ

⚠️ Dėmesio: c nėra „k“ ar „s“, o „ts“; j yra lietuviškas „j“; ĝ yra „dž“. Todėl ĝi skamba maždaug kaip „dži“, o gi - kaip „gi“.

💡 Patarimas: esperanto balsiai yra trumpi ir švarūs. Netęskite jų kaip lietuviškų ilgųjų balsių: a, e, i, o, u tarkite trumpai ir aiškiai.

Tarimas

Žodžiai tariami taip, kaip parašyti, remiantis aukščiau pateiktomis raidžių reikšmėmis:

• amiko = a-MI-ko
• ĉambro = ČAM-bro
• ĝi = dži

Kirtis

Daugiau nei vieno skiemens žodžiuose kirtis visada krinta ant priešpaskutinio skiemens:

• te-le-FO-no
• ra-DI-o
• a-MI-ko
• ES-tas
• AN-kaŭ, nes kaŭ yra vienas skiemuo

⚠️ Dėmesio: skiemenis skaičiuokite esperanto būdu. Šalia esantys balsiai dažnai sudaro atskirus skiemenis, todėl radio yra ra-DI-o, ne „ra-djo“.

Artikelis

Apibrėžtasis artikelis yra la. Jis niekada nekinta - nei pagal giminę, nei pagal skaičių, nei pagal linksnį. Neapibrėžtojo artikelio nėra:

• la amiko - tas draugas / konkretus draugas
  • amiko - draugas / koks nors draugas
• la laboro - tas darbas / konkretus darbas
  • laboro - darbas

💡 Patarimas: lietuvių kalba artikelių neturi, todėl la įsivaizduokite kaip ženklą „tas konkretus“. Jei nekalbama apie konkretų dalyką, artikelio tiesiog nėra.

Asmeniniai įvardžiai

• mi - aš
• vi - tu / jūs
• li - jis
• ŝi - ji
• ĝi - tai / jis ar ji daiktui, gyvūnui ar reiškiniui
• ni - mes
• ili - jie / jos

Savybiniai įvardžiai

Savybinės formos daromos labai reguliariai: prie įvardžio pridedama galūnė -a.

• mia - mano
• via - tavo / jūsų
• lia - jo
• ŝia - jos
• ĝia - jo / jos, kai kalbama apie ĝi
• nia - mūsų
• ilia - jų

Daiktavardžiai

Visi daiktavardžiai baigiasi galūne -o. Gramatinės giminės nėra; kai reikia aiškiai parodyti moterišką lytį, vartojama priesaga:

• tablo - stalas
• lernanto - mokinys / besimokantis žmogus
• lernantino - mokinė / besimokanti moteris

Daugiskaita

Daugiskaitos galūnė yra -j. Ją gauna ir daiktavardis, ir būdvardis:

• tabloj - stalai
• lernantoj - mokiniai
• viaj lernantoj - tavo / jūsų mokiniai

⚠️ Dėmesio: daugiskaita yra -j, o ne lietuviškos linksnių galūnės. tablo → tabloj.

Veiksmažodžiai

Veiksmažodžių galūnės nekinta pagal asmenį ar skaičių.

1. Bendratis baigiasi -i:
   • lerni - mokytis
   • labori - dirbti
   • esti - būti
2. Esamasis laikas baigiasi -as, visiems asmenims vienodai:
   • mi sidas - aš sėdžiu
   • vi sidas - tu sėdi / jūs sėdite
   • ni sidas - mes sėdime
   • ili sidas - jie / jos sėdi

💡 Patarimas: lietuviškai veiksmažodis keičiasi pagal asmenį, bet esperanto kalboje tai nevyksta: mi sidas, vi sidas, li sidas.

Ĉu?

ĉu paverčia teiginį taip / ne klausimu. Žodžių tvarka lieka ta pati:

• Ĉu vi sidas? - Ar tu sėdi?
• Ĉu vi skribas? - Ar tu rašai?

Kiu?

kiu reiškia „kas?“ arba „kuris?“ ir gali būti vartojamas ir savarankiškai, ir su daiktavardžiu:

• Kiu vi estas? - Kas tu esi?
• Kiu instruisto sidas? - Kuris mokytojas sėdi?

Priesaga -ist

žymi žmogų, kuris reguliariai užsiima kokia nors veikla arba priklauso tam tikrai sričiai:

• instruisto - mokytojas
• hotelisto - viešbutininkas
• esperantisto - esperantininkas

Priesaga -in

sudaro moteriškos lyties reikšmę:

• patro - tėvas / patrino - motina
• lernanto - mokinys / lernantino - mokinė
• instruisto - mokytojas / instruistino - mokytoja

💡 Patarimas: -in rodo moterį arba moterišką lytį; likusi žodžio dalis lieka ta pati.

Patvirtinimas

jes reiškia „taip“:

• Ĉu vi estas en la ĉambro?
  • Jes, mi estas en la ĉambro.

Neiginys

ne reiškia ir „ne“, ir „ne-“:

• Ne, mi ne estas en la ĉambro.