Reklamo: Venu al la Universala Kongreso en 🇦🇹 Aŭstrio, 1–8 aŭg. 2026

Adjèctivos en -a

Los adjèctivos finéssont per -a. Ils dècrivent un nom.

  • bona amiko – un bon ami
  • granda tablo – una granda tabla

L'adjèctivo prend -j avouéc lo pluriél et -n avouéc l'acusatif.

  • bonaj amikoj – bons amis
  • bonajn amikojn – bons amis come objèt

Cas: nominatif et acusatif

Lo nominatif est la forma simpla. L'acusatif prend -n. Il montra sovent l'objèt dirèct.

  • libro – livro
  • libron – livro come objèt
  • Mi vidas amikon. – Jou vês un ami.

Aprés esti, ne metéd pas l'acusatif.

  • Ŝi estas bona amikino. – Ela est una bona amiga.

Vèrbos: -i, -as, -is, -os

Les finaisons de vèrbo sont règulières.

  • skribi – ècrire
  • mi skribas – jou ècrivo
  • mi skribis – jou ai ècrit
  • mi skribos – jou ècriré

La finaison ne change pas avouéc la persona.

  • vi laboras – tu travalyes, vos travalyéd
  • li laboras – il travalye
  • ni laboras – nos travalyens

Ke

Ke enmoda una subfrâsa. Empleyéd-lo por "que", pas por una demanda de chousa.

  • Mi vidas, ke vi manĝas. – Jou vês que tu mandzes.
  • Li diras, ke li iros. – Il dit qu'il irat.

Prefixo mal-

mal- balye lo sens contrário.

  • bonamalbona – mauvais
  • facilamalfacila – difficilo
  • junamaljuna – viely

Prefixo ge-

ge- montra persones des doux sexes ensemble.

  • gepatroj – pâre et mâre, parents
  • gefratoj – frâres et serors ensemble

Mots composâs avouéc radicâls connus

Les prèposicions et autres radicâls puvont vegnir dans un mot composâ.

  • en + irieniri – entrar
  • al + venialveni – arribar
  • kun + laborikunlabori – travalyér ensemble

Expressions polies

  • saluton – salut
  • bonvolu – per plèsir
  • dankon – merci

Ôrdre des mots

L'ôrdre normal est subjèt, vèrbo, objèt. L'acusatif montra l'objèt, adonc l'ôrdre puet changiér por l'emfasa.

  • Mi legas libron. – Jou liés un livro.
  • Libron mi legas. – C'est un livro que jou liés.

Prumieres demandas avouéc k-

  • kio demanda una chousa.
  • kion est kio avouéc l'acusatif.
  • kia demanda la qualitâ ou la sorta.
  • kiu demanda una persona ou un choix.

Exemplos:

  • Kion faris Ana? – Qu'at fêt Ana?
  • Kia estis via hejmo? – Comment ètait ton ôstal?
  • Kiujn librojn vi legis? – Quélos livros as-tu lius?